triakis

2 triãkis, -ė adj. (2) RŽ, DŽ, NdŽ, trìakis (1) Š; Ser 1. DŽ, NdŽ kuris su trimis akimis: Tos raganos mergelkos buvo triãkės (ps.) Vkš. Siunčia močeka triãkę dukterį su našlaitele (ps.) Prng. Padavė toj močeka jai pakulų kuodelį …, o paliko tą triakę ją saugot BsPIV91. 2. kuris su trimis žiedo akimis: Auskarus įsikabino į lygias ausų skylutes ji, triakius, žibančius, brangius HI. 3. kuris su trimis žaidžiamų kortų akimis: Triãkė korta NdŽ. 4. prk. kurio veide yra tamsi dėmė: Triãkis ne bernas, triãkė ne merga Pls. Jei tu, mergele, žu jo ištekėtai, tai tu žuvestai triãkių giminę Pls.